Kai ekranas nutyla: pirmieji ženklai, kad kažkas negerai
Sėdite vakare ant sofos, pasiruošę mėgautis pamėgta laida ar filmu, spaudžiate nuotolinio valdymo pultelio mygtuką ir… nieko. Arba ekranas mirgsi keistais spalvotais kvadratėliais, arba garsas sklinda su keista echo, arba vaizdas tiesiog užstringa viduryje scenos. Televizorius, tas patikimas šeimos draugas, staiga tampa problemos šaltiniu. Šiauliuose, kaip ir bet kuriame kitame mieste, televizorių gedimai – kasdienis reiškinys, tačiau ne visi žino, kaip atpažinti, kas tiksliai nutiko ir ar galima tai išspręsti patiems.
Pirmieji požymiai dažniausiai pasirodo pamažu. Galbūt pastebite, kad vaizdas tampa šiek tiek tamsesnis nei įprastai, arba tam tikrose ekrano vietose atsiranda neaiškūs šešėliai. Kartais garsas pradeda „šaudyti” – tai nutyla, tai vėl atsiranda. Būna ir taip, kad televizorius tiesiog ilgiau „galvoja” prieš įsijungdamas, o kartais visai atsisako bendradarbiauti. Šie simptomai retai atsiranda staiga – elektronika paprastai „perspėja” apie būsimas problemas, tik ne visi moka šiuos ženklus perskaityti.
Maitinimo šaltinio kaprizai ir jų atpažinimas
Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Šiaulių gyventojai, yra maitinimo sistemos sutrikimai. Tai gali būti ir banali kištuko problema, ir sudėtingas vidinio maitinimo bloko gedimas. Kaip tai atpažinti? Jei televizorius visai neįsijungia, pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus – ar tikrai kištukas įkištas į lizdą, ar veikia pats lizdas (galite išbandyti su kitu prietaisu), ar neperšoko automatinis saugiklis elektros skyde.
Tačiau būna subtilesnių požymių. Pavyzdžiui, televizorius įsijungia, bet po kelių sekundžių ar minučių vėl išsijungia. Arba matote, kad indikatorius mirksi keistais intervalais – tai dažnai reiškia, kad maitinimo plokštė bando diagnostuoti problemą ir praneša apie ją per šviesos signalus. Kai kurie gamintojai net turi specialius mirksėjimo kodus, kuriuos galima rasti instrukcijoje ar internete.
Šiauliuose, kur elektros tinklo įtampa kartais svyruoja (ypač senesniuose rajonuose ar privačiuose namuose), maitinimo problemos gali kilti dėl įtampos šuolių. Jei pastebite, kad televizorius „keisčiau” elgiasi po audros ar po to, kai elektra buvo išjungta ir vėl įjungta, tikėtina, kad problema slypi būtent čia. Modernūs televizoriai turi apsaugos mechanizmus, bet jie ne visada sugeba apsaugoti visus komponentus.
Vaizdo problemos: nuo linijų iki visiško tamsos
Vaizdo sutrikimai – tai plati problemų kategorija, kuri gali reikšti visko – nuo paprastos nustatymų klaidos iki rimto ekrano gedimo. Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane, spalvų iškraipymai, „mirę” pikseliai, šešėliai ar šviesūs dėmės – visa tai rodo skirtingas problemas.
Jei matote vertikalias linijas, dažniausiai kaltas vaizdo procesorius arba pats ekranas. Horizontalios linijos gali reikšti T-CON plokštės (tai plokštė, kuri valdo ekrano pikselius) gedimą. Jei pusė ekrano tamsi arba visai neveikia, problema greičiausiai slypi pačiame ekrane arba jo apšvietimo sistemoje. LED televizoriuose apšvietimas veikia per specialias juosteles su šviesos diodais – jei viena ar kelios tokios juostelės sugenda, matote tamsias sritis.
Ypač įdomus atvejis – kai vaizdas yra, bet jis labai tamsus. Tai gali būti ir nustatymų problema (patikrinkite ryškumo ir kontrasto nustatymus), bet dažniau tai rodo apšvietimo sistemos gedimą. Jei pakreipiate galvą ir žiūrite į ekraną iš šono, o vaizdas tampa šiek tiek matomas – tikrai problema apšvietime. Šiauliuose tokie gedimai ypač dažni žiemos mėnesiais, kai patalpų temperatūra svyruoja ir elektronika patiria papildomą stresą.
Garso sutrikimai: kai ausys negauna, ko tikisi
Garsas – ne mažiau svarbi televizoriaus dalis nei vaizdas, nors kartais apie tai pamirštame. Garso problemos gali pasireikšti įvairiai: nėra garso visai, garsas „traška” ar „šnypščia”, sklinda tik iš vieno garsiakalbio, arba girdimas keistas ūžesys fone.
Jei garso nėra visai, pirmiausia patikrinkite, ar neįjungtas „mute” režimas (taip, tai skamba juokingai, bet tai viena dažniausių „problemų”). Taip pat patikrinkite, ar garsas neperadresuotas į išorinę sistemą – daugelis šiuolaikinių televizorių gali siųsti garsą per Bluetooth ar HDMI ARC į garso sistemas, ir kartais šie nustatymai pasikeičia patys.
Jei garsas „traška”, ypač esant tam tikriems dažniams (pavyzdžiui, žemiems tonams), greičiausiai problema su garsiakalbiais – jie gali būti mechaniškai pažeisti arba jų membrana nusidėvėjusi. Ūžesys fone dažnai reiškia elektromagnetinių trukdžių problemą arba žemės kilpos efektą, ypač jei prie televizoriaus prijungta daug kitų prietaisų.
Šiauliečiai, gyvenantys netoli pramoninių objektų ar stiprių radijo siųstuvų, kartais susiduria su specifinėmis garso trukdžių problemomis. Tai ne televizoriaus gedimas tikrąja prasme, bet aplinkos poveikis, kurį galima sumažinti tinkamais ekranavimo sprendimais ar filtruojančiais kabeliais.
Programinės įrangos keblumas: kai problema ne geležyje
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliais ekranais. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie turi operacinę sistemą, kuri gali „susikabinti”, lėtėti ar tiesiog elgtis keistai. Programinės įrangos problemos dažnai imituoja aparatūros gedimus, todėl svarbu mokėti jas atskirti.
Jei televizorius lėtai reaguoja į komandas, programėlės „lūžta” ar neatsidaro, vaizdas užstringa, bet po kelių sekundžių vėl veikia – greičiausiai tai programinės įrangos problema. Gera žinia ta, kad tokias problemas dažnai galima išspręsti patiems. Pirmasis žingsnis – perkrauti televizorių. Ne tiesiog išjungti ir įjungti pulteliu, o tikrai atjungti nuo elektros tinklo bent 30 sekundžių. Tai leidžia išsikrauti kondensatoriams ir visiškai perkrauti sistemą.
Jei tai nepadeda, patikrinkite, ar yra naujinimų jūsų televizoriaus programinei įrangai. Daugelis gamintojų reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir pagerina veikimą. Šiauliuose, kur interneto greitis ne visada idealus, programinės įrangos atsiuntimas gali užtrukti, bet tai verta kantrybės.
Kartais problema kyla dėl per daug užpildytos atminties – jei turite „išmanųjį” televizorių su daugybe įdiegtų programėlių, pabandykite ištrinti tas, kuriomis nesinaudojate. Taip pat išvalykite podėlį (cache) – dažniausiai tai galima padaryti per nustatymų meniu.
Ryšio ir prijungimo galvos skausmai
Šiuolaikiniame pasaulyje televizorius retai būna vienas – prie jo prijungtas internetas, žaidimų konsolės, garso sistemos, kompiuteriai. Ir kiekvienas prijungimas – tai potenciali problemų vieta. HDMI jungtys, USB prievadai, belaidis tinklas – visa tai gali sukelti įvairiausių keblumų.
Jei televizorius nemato prijungto įrenginio per HDMI, problema gali būti trijose vietose: pačiame kabelyje, televizoriaus jungtyje arba prijungto įrenginio jungtyje. Pabandykite kitą HDMI kabelį, kitą televizoriaus HDMI lizdą, arba prijunkite įrenginį prie kito televizoriaus – taip susiaurinsite problemos vietą. Šiauliuose galite nusipirkti HDMI kabelį praktiškai bet kurioje elektronikos parduotuvėje, ir tai nebrangu – verta turėti atsarginį.
Wi-Fi ryšio problemos – atskira istorija. Jei televizorius nuolat atsijungia nuo interneto arba ryšys labai lėtas, pirmiausia patikrinkite, kaip toli nuo maršrutizatoriaus stovi televizorius. Šiauliuose, ypač senesniuose daugiabučiuose su storais sienomis, Wi-Fi signalas gali būti silpnas. Sprendimas – arba perkelti maršrutizatorių arčiau, arba naudoti Wi-Fi stiprintuvą, arba tiesiog prijungti televizorių per laidinį tinklą (Ethernet kabelį).
Kada rankos leidžia, o kada geriau pasikviesti profesionalą
Yra problemų, kurias galite ir turėtumėte bandyti spręsti patys. Tai visos tos situacijos, kai nereikia ardyti televizoriaus korpuso: nustatymų keitimas, programinės įrangos atnaujinimas, kabelių keitimas, paprastų prijungimo problemų sprendimas. Jei televizorius neįsijungia, visada pirmiausia patikrinkite maitinimą – lizdą, kištuką, maitinimo kabelį. Tai nekainuoja nieko ir gali sutaupyti nemažai pinigų.
Tačiau yra aiški riba, kurios neturėtumėte peržengti. Jei reikia atidaryti televizoriaus korpusą – sustokite. Viduje yra komponentai, kurie gali išlaikyti pavojingą elektros įkrovą net ir televizoriui būnant atjungtam nuo elektros tinklo kelias dienas. Kondensatoriai gali sukaupti įkrovą, kuri ne tik gali jus stipriai nutrenkti, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų ar net būti mirtina.
Taip pat neverta bandyti taisyti pačio ekrano. Jei ekranas įskilęs, turi matomas fizines žalas ar vidinių defektų – tai profesionalo darbas, o dažniau – tiesiog naujo televizoriaus pirkimo metas, nes ekrano keitimas dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius.
Šiauliuose veikia kelios patikimos televizorių remonto dirbtuvės. Kada verta į jas kreiptis? Jei išbandėte visus paprastus sprendimus (perkrovėte, patikrinote kabelius, atnaujinote programinę įrangą), bet problema išlieka. Jei televizorius vis dar yra garantijoje – tikrai kreipkitės į oficialų servisą, nes bandymas taisyti patiems panaikins garantiją. Jei televizorius brangus ir naujas – profesionalus remontas greičiausiai atsipirks. Jei televizorius senas ir pigus – paskaičiuokite, ar remontas ekonomiškai prasmingas.
Prevencija: kaip pratęsti televizoriaus gyvenimą
Geriausias gedimas – tas, kuris neįvyko. Nors televizoriai – gana patikimi prietaisai, keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jų tarnavimo laiką ir sumažinti gedimų tikimybę.
Pirma, rūpinkitės tinkama ventiliacija. Televizorius išskiria šilumą, ir jam reikia erdvės jai išsisklaidyti. Nedėkite televizoriaus į uždarą spintelę be ventiliacijos angų, nestatykite šalia radiatorių ar kitų šilumos šaltinių. Šiauliuose, kur žiemą patalpos gali būti labai šildomos, tai ypač aktualu. Palikite bent 10 centimetrų erdvės už televizoriaus ir šonuose.
Antra, naudokite įtampos stabilizatorių arba bent jau gerą ilginamąjį laidą su apsauga nuo perkrovų. Šiauliuose elektros tinklas paprastai stabilus, bet audros, avariniai darbai ar kiti nenumatyti įvykiai gali sukelti įtampos šuolius. Keliasdešimties eurų kainuojantis stabilizatorius gali apsaugoti kelis šimtus eurų kainuojantį televizorių.
Trečia, reguliariai valykite televizorių nuo dulkių. Dulkės kaupiasi ventiliacijos angose ir viduje, blogindamos vėsinimą ir gali sukelti perkaitimą. Naudokite minkštą šluostę arba specialią dulkių šluostę, bet nepurkškite valymo priemonių tiesiai ant ekrano – geriau sudrėkinkite šluostę ir tada švelniai nuvalykite.
Ketvirta, būkite atsargūs su nuotolinio valdymo pulteliu. Tai skamba keistai, bet dažnai televizoriai „sugenda” tiesiog todėl, kad vaikai ar suaugusieji atsitiktinai paspaudžia keistų mygtukų kombinacijų, kurios perjungia televizorių į neįprastus režimus. Pasižymėkite savo įprastus nustatymus arba net nufotografuokite nustatymų meniu, kad žinotumėte, kaip grąžinti viską į normalią būseną.
Kai televizorius tampa prisiminimų dalimi
Televizorius namuose – tai daugiau nei tik elektronikos gabalas. Tai vieta, kur šeima renkasi vakarais, kur vaikai žiūri animacinius filmus šeštadienio rytais, kur kartu išgyvename sporto varžybų emocijas ar naujienų įvykius. Kai jis sugenda, tai ne tik techninis nepatogumus, bet ir tam tikra kasdienybės ritmo suirutė.
Šiauliuose, kaip ir visur, žmonės prie savo televizorių prisiriša. Gal tai senas aparatas, kurį dar tėvai padovanojo, gal naujas, į kurį investavote nemažai pinigų ir vilčių. Todėl svarbu žinoti, kada galite problemą išspręsti patys, o kada reikia pagalbos. Nėra gėda nežinoti – elektronika tampa vis sudėtingesnė, ir net specialistai kartais turi pasikonsultuoti su kolegomis ar gamintojų techninėmis tarnybomis.
Galiausiai, atminkite, kad televizorius – tai pakeičiamas daiktas. Jei remontas kainuoja per daug arba televizorius tiesiog pasiekė savo amžiaus pabaigą, kartais protingiausia yra paleisti jį ir įsigyti naują. Šiuolaikiniai televizoriai yra energiškai efektyvesni, turi geresnę vaizdo kokybę ir daugiau funkcijų. Kartais tai, kas atrodo kaip nesėkmė, tampa galimybe atsinaujinti ir pasidžiaugti naujomis technologijomis.
Bet kol jūsų televizorius dar tarnauja, rūpinkitės juo, mokykitės atpažinti problemas anksti ir nesivaržykite kreiptis pagalbos, kai to reikia. Šiauliuose specialistų rasti nesunku, o žinojimas, kada jų reikia, – tai jau pusė sėkmės.