Kai ekranas nutyla: pirmieji žingsniai susidūrus su gedimais
Televizorius šiuolaikinėje Vilniaus buityje – tai ne tik technikos gabalas, bet ir šeimos susibūrimų centras, vakarų poilsio kampas, kartais net fonas kasdienybei. Todėl kai jis staiga atsisako tarnauti, jaučiame ne tik nepatogumą, bet ir keistą tuštumą svetainėje. Prieš skubant skambinti meistrams ar ieškoti remonto paslaugų Vilniuje, verta sustoti ir pamėginti suprasti, kas iš tikrųjų nutiko.
Dažnai gedimas atrodo katastrofiškas, nors iš tikrųjų sprendimas slypi paviršiuje. Televizorius negauna vaizdo? Galbūt tiesiog perjungtas ne tas HDMI kanalas. Garsas dingo? Kartais tai tik atsitiktinai paspaustas nutildymo mygtukas. Prieš skelbiant technikos mirtį, reikia atlikti elementarią diagnostiką, kurią gali įvykdyti bet kas, nepriklausomai nuo techninio išprusimo lygio.
Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, televizorių remonto paslaugos nėra pigios. Iškvietimas į namus gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų, o tai dar net nepradėjus kalbėti apie pačią remonto kainą. Todėl gebėjimas atpažinti paprastus gedimus ir juos pašalinti pačiam gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, kurį kitaip praleistumėte laukdami meistro.
Kai televizorius visai neįsijungia: maitinimo problemos
Visiškas televizoriaus „tylos” režimas – vienas dažniausių skambučių į servisus. Žmogus spaudžia mygtuką, o nieko nevyksta. Jokios lemputės, jokio garso, jokio gyvybės ženklo. Pirmasis instinktas – panika, antrasis – skambutis meistrams. Bet sustokime.
Pirmiausiai patikrinkite maitinimo laidą. Skamba banaliai, bet netikėtai dažnai problema būna būtent čia. Ar laidas tvirtai įkištas ir į televizorių, ir į rozetę? Ar pati rozetė veikia? Paprasčiausias būdas tai patikrinti – įkišti į tą pačią rozetę kitą prietaisą, pavyzdžiui, telefono įkroviklį. Jei rozetė veikia, eikime toliau.
Daugelis šiuolaikinių televizorių turi išorinį maitinimo bloką – tą juodą dėžutę laide. Palieskite ją – ar ji neįkaitusi pernelyg? Kartais šie blokai sugenda, ypač jei televizorius ilgą laiką veikė neišjungtas arba patyrė įtampos šuolį audros metu. Vilniuje, kur vasarą perkūnijos nėra retas reiškinys, būtent įtampos šuoliai tampa viena pagrindinių elektronikos priešų.
Jei maitinimo blokas atrodo įtartinai karštas arba jaučiate degėsių kvapą, čia jau rimtesnis signalas. Tokiu atveju savaime maitinimo bloko keitimas gali būti sprendimas – juos galima įsigyti internetu arba elektronikos parduotuvėse Vilniuje, dažniausiai už 20-40 eurų, priklausomai nuo modelio. Tačiau būtina įsitikinti, kad perkate būtent jūsų televizoriaus modeliui tinkantį bloką su tinkamais parametrais.
Dar viena subtili detalė – kai kurie televizoriai turi maitinimo jungiklį pačiame korpuse, paprastai gale. Jis skiriasi nuo standby režimo mygtuko nuotolinio valdymo pultelyje. Pasitaiko, kad šis jungiklis atsitiktinai išjungiamas valant ar perkeliant televizorių.
Vaizdas yra, bet keistas: ekrano anomalijos
Televizorius įsijungia, girdite garsą, bet vaizdas – tai atskira istorija. Galbūt matote tik dalį ekrano, galbūt vaizdas mirga, o gal ekrane atsiranda keistos linijos ar spalvų iškraipymai. Tokios problemos reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio.
Vertikalios ar horizontalios linijos ekrane dažnai rodo matricos arba vaizdo plokštės problemas. Jei linijos spalvotos ir nepasikartoja (pavyzdžiui, viena žalia linija per visą ekraną), tai greičiausiai matricos gedimas. Deja, matricos keitimas dažniausiai ekonomiškai nepagrįstas – tokio remonto kaina gali siekti 50-70% naujo televizoriaus kainos. Vilniuje servisai paprastai pataria tokiais atvejais investuoti į naują įrenginį.
Tačiau jei linijos baltos, juodos arba keičiasi priklausomai nuo rodomo vaizdo, problema gali būti vaizdo plokštėje arba LVDS kabelyje (kabelis, jungiantis vaizdo plokštę su matrica). Tai jau potencialiai remontuotina problema, nors reikalaujanti specialisto įsikišimo.
Spalvų iškraipymai – kai visi veidai ekrane atrodo žalsvi, arba viskas turi rausvą atspalvį – dažnai sprendžiami per televizoriaus nustatymus. Pabandykite atstatyti gamyklinius nustatymus. Daugelyje televizorių tai daroma per meniu: Nustatymai → Sistema → Atstatyti gamyklinius nustatymus. Kartais po elektros tinklo problemų televizoriaus programinė įranga gali „pasiklysti”, ir paprastas nustatymų atstatymas viską sugrąžina į normalias vėžes.
Jei ekranas mirga arba periodiškai tampa visai juodas, bet garsas tęsiasi, patikrinkite HDMI kabelius. Taip, tie kabeliai, kuriuos reklamos skelbia esant „premium” ir kainuojančius dešimtis eurų, iš tikrųjų gali būti problemos šaltinis. Pabandykite pakeisti kabelį paprasčiausiu, kokį turite namuose. Vilniuje elektronikos parduotuvėse galite įsigyti normalios kokybės HDMI kabelį už 5-10 eurų – nebūtina pirkti brangiausio.
Garso paslaptys ir jų sprendimai
Vaizdas puikus, bet garso nėra – arba atvirkščiai, garsas yra, bet per ne tuos garsiakalbius. Šiuolaikiniai televizoriai su jų daugybe garso išvesties variantų kartais tampa tikru galvosūkiu.
Pirmiausia patikrinkite, ar televizorius nėra nutildytas. Skamba juokingai, bet remonto meistrai Vilniuje pasakoja, kad bent kas dešimtas iškvietimas būna būtent dėl atsitiktinai nutildyto televizoriaus. Pažiūrėkite į ekraną – ar nėra perbraukto garsiakalbio simbolio?
Jei garsas dingo staiga ir žinote, kad televizorius tikrai nėra nutildytas, problema gali būti garso nustatymuose. Daugelis televizorių leidžia nukreipti garsą į išorinius garsiakalbius, garso juostą (soundbar) arba ausines. Patikrinkite garso nustatymus meniu ir įsitikinkite, kad pasirinkta „TV garsiakalbiai” arba „Vidiniai garsiakalbiai”.
Kartais garso problema slypi ne televizoriuje, o prijungtame įrenginyje. Jei žiūrite televiziją per priedėlį ar palydovinę anteną, pabandykite pakeisti kanalą arba paleisti televizoriaus integruotas programėles (YouTube, Netflix). Jei per programėles garsas veikia, o per priedėlį ne – problema priedėlyje arba jo jungtyje.
Specifinė problema, su kuria susiduria Vilniaus gyventojai, turintys senesnius televizorius ir naujus priedėlius – garso formato nesuderinamumas. Nauji priedėliai dažnai siunčia garsą Dolby Digital formatu, kurio senesni televizoriai nesupranta. Sprendimas paprastas: priedėlio nustatymuose pakeiskite garso išvestį į „Stereo” arba „PCM”.
Interneto ryšio ir išmaniųjų funkcijų keblumų diagnozė
Smart TV funkcijos – tai šiuolaikinio televizoriaus širdis, bet kartu ir dažnas galvos skausmo šaltinis. Programėlės neatsidaro, Netflix stringa, YouTube kraunasi amžinai. Prieš kaltinant televizorių, reikia suprasti, kad dažniausiai problema ne jame.
Vilniuje interneto greitis paprastai neblogas, bet WiFi signalas namuose gali būti netolygus. Televizorius, stovintis svetainėje, o interneto maršrutizatorius – priešingame buto gale, gali patirti ryšio problemų. Paprasčiausias testas: pabandykite paleisti YouTube vaizdo įrašą žemiausia kokybe. Jei veikia sklandžiai, bet aukšta kokybe stringa – problema interneto greityje arba WiFi signale.
Sprendimas gali būti paprastas: arba perkelkite maršrutizatorių arčiau televizoriaus, arba įsigykite WiFi stiprintuvą, arba, patikimiausias variantas, prijunkite televizorių laidinio interneto kabeliu. Daugelis žmonių pamiršta, kad beveik visi Smart TV turi ir Ethernet jungtį, kuri užtikrina stabilesnį ryšį nei WiFi.
Jei programėlės krenta arba veikia lėtai, nors internetas greitas, problema gali būti televizoriaus operacinėje sistemoje. Kaip ir išmaniajame telefone, televizoriaus atmintis gali užsipildyti, programėlės reikalauti atnaujinimų. Pabandykite:
Išvalyti programėlių talpyklą (Cache): Nustatymai → Programėlės → pasirinkite problemišką programėlę → Išvalyti talpyklą.
Atnaujinti televizoriaus programinę įrangą: Nustatymai → Palaikymas → Programinės įrangos atnaujinimas.
Iš naujo paleisti televizorių – ne tik išjungti ir įjungti, bet būtent ištraukti kištuką iš rozetės minutei. Tai išvalo operatyviąją atmintį ir dažnai išsprendžia keistus veikimo sutrikimus.
Vilniuje, kur daugelis žmonių naudoja televizijos paslaugas per internetą (IPTV), specifinė problema gali būti susijusi su paslaugų teikėjo serveriais. Jei visos kitos programėlės veikia, bet IPTV stringa, paskambinkite savo interneto paslaugų teikėjui – problema greičiausiai jų pusėje.
Nuotolinio valdymo pultelio kaprizai
Pultelis neveikia – problema, kuri atrodo triviali, bet gali vairuoti iš proto. Spaudote mygtukus, o televizorius ignoruoja. Ar pultelis sugedo, ar televizorius nebepriima signalo?
Paprasčiausias testas: ištraukite telefono fotoaparatą, nukreipkite pultelį į jį ir spaudykite bet kurį mygtuką. Jei fotoaparato ekrane matote švytintį infraraudonųjų spindulių šviesos impulsą – pultelis veikia, problema televizoriaus jutiklyje. Jei nieko nematote – pultelio problema.
Dažniausiai pultelio problemos priežastis – išsekusios baterijos. Net jei pultelis kartais veikia, baterijos gali būti per silpnos stabiliam darbui. Pakeiskite baterijas naujomis – ne tomis, kurios guli stalčiuje nežinia kiek metų, bet tikrai naujomis.
Jei pultelis vis tiek neveikia su naujomis baterijomis, patikrinkite baterijų kontaktus pultelyje. Kartais jie oksiduojasi ir prarandama jungtis. Švelniai nuvalykite juos sausu skudurėliu arba, jei matote žalsvą oksidacijos sluoksnį, šiek tiek spiritu suvilgytu vatos pagaliuku.
Šiuolaikiniai Smart TV pulteliai dažnai veikia per Bluetooth, ne infraraudonuosius spindulius. Tokiu atveju pultelį reikia susieti su televizoriumi iš naujo. Paprastai tai daroma laikant tam tikrą mygtukų kombinaciją (dažniausiai „Atgal” ir „Home” mygtukus kartu) kelias sekundes. Tikslią procedūrą rasite televizoriaus instrukcijoje arba gamintojo svetainėje.
Jei pultelis negrįžtamai sugedo, nebūtina pirkti originalaus – Vilniaus elektronikos parduotuvėse galite rasti universalius pultelius, kurie veikia su dauguma televizorių markių ir kainuoja 10-20 eurų. Be to, daugelis išmaniųjų telefonų gali tapti laikinu pultelio pakaitalu – įsidiekite gamintojo programėlę (Samsung SmartThings, LG TV Plus ir pan.) ir valdykite televizorių per telefoną.
Kada problema viršija savarankiškų galimybių ribas
Yra momentas, kai reikia pripažinti, kad problema viršija jūsų kompetenciją ir įrankius. Televizoriai – sudėtingi elektroniniai įrenginiai, kurių viduje yra aukštos įtampos komponentai ir jautrūs elementai. Kai kurie gedimai ne tik reikalauja specialių žinių, bet ir gali būti pavojingi bandant juos taisyti pačiam.
Jei jaučiate degėsių kvapą, matote dūmus arba girdite keistus traškėjimo garsus iš televizoriaus – nedvejodami išjunkite jį iš rozetės ir nekartokite įjungimo bandymo. Tai aiškūs vidinių komponentų gedimo požymiai, kurie gali sukelti gaisrą. Tokiu atveju būtinas profesionalaus meistro vertinimas.
Ekrano įtrūkimas ar fizinis pažeidimas – tai irgi ne savarankiško remonto sritis. Matricos keitimas reikalauja ne tik specialių įrankių, bet ir steriliųjų sąlygų, nes net mažiausia dulkelė po ekrano paviršiumi vėliau matysis kaip dirginanti dėmelė. Be to, kaip minėjau anksčiau, matricos keitimas dažniausiai ekonomiškai nepagrįstas.
Jei televizorius įsijungia, bet vaizdas atsiranda tik po kelių minučių, arba ekranas šviečia, bet vaizdo nėra visai – tai gali būti LED apšvietimo arba inverterio problemos. Tokios diagnozės ir remonto reikalauja elektronikos žinių ir specialių matavimo prietaisų.
Vilniuje veikia nemažai televizorių remonto servisų – nuo didelių tinklų iki individualių meistrų. Renkantis servisą, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų:
Ar siūloma nemokama diagnostika arba bent jau ar diagnostikos kaina įskaitoma į remontą, jei nusprendžiate jį atlikti.
Ar teikiama garantija atliktam remontui – rimti servisai paprastai suteikia bent 3-6 mėnesių garantiją.
Ar galima atvežti televizorių į servisą, ar būtinas iškvietimas į namus – antrasis variantas visada brangesnis.
Ar servisas turi gerų atsiliepimų internete – pasitikrinkite Google, Facebook ar specializuotuose forumuose.
Prieš vežant televizorių į servisą, įsitikinkite, kad tikrai verta. Jei jūsų televizorius senas (7-10 metų ar daugiau) ir remonto kaina viršija 100-150 eurų, galbūt racionaliau investuoti į naują įrenginį. Šiuolaikiniai televizoriai ne tik kokybiškesni, bet ir energiškai efektyvesni, o jų kainos per pastaruosius metus gerokai sumažėjo.
Profilaktika – geriausias vaistas nuo gedimų
Kaip ir su sveikata, televizoriaus atveju prevencija veiksmingesnė už gydymą. Keletas paprastų įpročių gali gerokai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir išvengti daugybės problemų.
Naudokite įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką ilgintuvą su apsauga nuo įtampos šuolių. Vilniuje vasaros audros – ne retenybė, o vienas stiprus įtampos šuolis gali sunaikinti televizoriaus maitinimo bloką ar net pagrindinę plokštę. Geras ilgintuvas su apsauga kainuoja 15-30 eurų ir gali sutaupyti šimtus eurų remontui.
Nepalikite televizoriaus įjungto be priežiūros ilgam laikui. Kai kurie žmonės įpranta palikti televizorių veikiantį foniniam garsui, net kai niekas nežiūri. Tai ne tik didina elektros sąskaitas, bet ir trumpina ekrano bei kitų komponentų tarnavimo laiką. Šiuolaikinių televizorių matricos turi ribotą veikimo valandų resursą – paprastai 60 000-100 000 valandų. Jei televizorius veikia 12 valandų per dieną, šis resursas išsieks per 15-20 metų, bet jei 24 valandas – per 7-10 metų.
Reguliariai valykite televizorių nuo dulkių. Dulkės, kaupiantis ventiliacijos angose, trukdo normaliai aušinti vidinius komponentus, o tai gali sukelti perkaitimą ir greičiau nudėvėti elektroniką. Valykite švelniai, mikropluošto šluoste, be jokių agresyvių chemikalų. Ekraną valykite specialiomis ekranams skirtomis priemonėmis arba tiesiog šiek tiek suvilgyta šluoste.
Užtikrinkite normalią ventiliaciją aplink televizorių. Jei televizorius įmontuotas į spintelę ar nišą, įsitikinkite, kad aplink jį yra bent 10 cm laisva erdvė ventiliacijai. Daugelis žmonių, siekdami estetikos, „įkalina” televizorių į ankštą erdvę, kur oras negali cirkuliuoti – tai trumpina elektronikos gyvenimą.
Atnaujinkite televizoriaus programinę įrangą, kai tik pasirodo nauji atnaujinimai. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie ne tik prideda naujas funkcijas, bet ir taiso klaidas, gerina stabilumą ir kartais net optimizuoja energijos suvartojimą.
Kai ekranas vėl sušvinta: praktinės išminties suvestinė
Televizoriaus gedimas nebūtinai reiškia brangų remontą ar naują pirkimą. Dauguma kasdienių problemų – nuo atrodančio „mirties” iki keistų vaizdo ar garso anomalijų – turi paprastus sprendimus, kuriuos gali įgyvendinti bet kas su šiek tiek kantrybės ir loginio mąstymo.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: patikrinkite laidus, rozetę, baterijas pultelyje, nustatymus. Keturiais iš penkių atvejų problema slypi būtent čia. Tik įsitikinę, kad visos akivaizdžios priežastys pašalintos, eikite gilyn – bandykite atstatyti gamyklinius nustatymus, atnaujinti programinę įrangą, pakeisti HDMI kabelius.
Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, televizorių remonto rinka siūlo įvairių paslaugų – nuo greitų namų apsilankymų iki specializuotų servisų centrų. Bet prieš skambindami meistrams, išnaudokite savarankiškos diagnostikos galimybes. Tai ne tik sutaupys pinigų, bet ir suteiks vertingų žinių apie jūsų namų elektroniką.
Atminkite, kad ne kiekvienas gedimas vertas remonto. Kartais racionaliau investuoti į naują įrenginį, ypač jei esamas jau tarnavęs ilgus metus. Šiuolaikiniai televizoriai siūlo geresnę vaizdo kokybę, daugiau funkcijų ir mažesnį energijos suvartojimą už kainas, kurios dar prieš penkerius metus atrodė neįsivaizduojamos.
Ir galiausiai – profilaktika. Paprastos priežiūros įpročiai, apsauga nuo įtampos šuolių ir protingas naudojimas gali pratęsti bet kurio televizoriaus gyvenimą metais. Jūsų televizorius nėra amžinas, bet su tinkama priežiūra jis gali tarnauti ištikimai daug ilgiau, nei tikitės.