Kodėl verta rimtai pažvelgti į šeimos finansus
Daugelis žmonių gyvena nuo algos iki algos, nors uždirba neblogai. Problema ne tiek pajamose, kiek tame, kad pinigai tiesiog išgaruoja neaišku kur. Viena diena – kavutė kelyje į darbą, kita – spontaniškas apsipirkimas internetinėje parduotuvėje, trečia – dar viena prenumerata, apie kurią net nebeatsimeni. O mėnesio pabaigoje lieka tik klausimas: kur dingo visi tie pinigai?
Šeimos biudžeto valdymas nėra apie gyvenimą taupumo režimu ar atsisakymą visų malonumų. Tai greičiau apie sąmoningumą – žinojimą, kur eina jūsų pinigai ir ar tie išleidžiami eurai tikrai atitinka jūsų prioritetus. Kai pradedi tikrai sekti savo išlaidas, rezultatai būna stulbinantys. Daugelis šeimų atranda, kad be jokių drastiškų pokyčių gali sutaupyti 20-30% savo pajamų, tiesiog pašalindamos bereikalingas išlaidas ir šiek tiek optimizuodamos kasdienes.
Nuo ko pradėti: finansinės situacijos nuotrauka
Pirmas žingsnis visada yra suvokti, kur stovi dabar. Be šios informacijos bet koks planavimas primena bandymą pataikyti į taikinį užrištomis akimis. Reikia bent mėnesį ar du kruopščiai užsirašinėti visas išlaidas – absoliučiai visas. Tas pusryčių pyragėlis už 2 eurus? Užrašyti. Parkavimas? Užrašyti. Vaiko mokyklinė ekskursija? Taip pat.
Geriausias būdas tai daryti – naudoti kokią nors programėlę telefone arba paprasčiausią „Excel” lentelę. Svarbu kategorizuoti išlaidas: būstas (nuoma ar paskolos mokėjimai, komunalinės paslaugos), maistas, transportas, sveikata, pramogos, drabužiai ir taip toliau. Kai po mėnesio pažvelgsite į šiuos skaičius, greičiausiai pamatysite keletą netikėtumų. Daugelis žmonių nustebsta sužinoję, kad prenumeratoms išleidžia 50-100 eurų per mėnesį arba kad pristatytas maistas sudaro trečdalį jų maisto biudžeto.
Taip pat būtina suskaičiuoti visas pajamas – ne tik atlyginimus, bet ir bet kokias kitas pajamas: nuomos, laisvai samdomą darbą, vaiko pinigus, jei tokių gaunate. Tik turėdami pilną vaizdą galite pradėti planuoti.
Biudžeto sudarymas: teorija ir praktika
Dabar, kai žinote savo išlaidų struktūrą, galite kurti realistišką biudžetą. Pabrėžiu žodį „realistišką”, nes daugelis žmonių sukuria idealų biudžetą, kurio neįmanoma laikytis, ir po kelių savaičių viską meta. Biudžetas turi atspindėti jūsų tikrąjį gyvenimą, tik šiek tiek optimizuotą.
Populiari 50/30/20 taisyklė gali būti geras atskaitos taškas: 50% pajamų būtinoms išlaidoms (būstas, maistas, transportas, draudimas), 30% norams (pramogos, restoranai, hobiai), 20% taupymui ir skolų mokėjimui. Tačiau jūsų proporcijos gali skirtis priklausomai nuo situacijos. Jei mokate didelę būsto paskolą, būtinos išlaidos gali siekti 60-65%. Jei turite skolų, galbūt norėsite skirti daugiau nei 20% jų grąžinimui.
Svarbu į biudžetą įtraukti ir „nelauktų išlaidų” kategoriją. Automobiliui sugedus, vaikui susirgus ar šaldytuvui nustojus veikti, pinigai reikalingi tuoj pat. Jei tokiai kategorijai kas mėnesį atidėsite bent 50-100 eurų, išvengsite situacijos, kai dėl netikėtos išlaidos tenka skolintis arba naudoti kreditinę kortelę.
Kur slypi didžiausios taupymo galimybės
Maistas paprastai yra antra didžiausia išlaidų kategorija po būsto, ir čia slypi didžiulės taupymo galimybės. Vidutinė šeima gali sutaupyti 100-200 eurų per mėnesį tiesiog geriau planuodama maisto pirkimus. Tai nereiškia, kad reikia maitintis tik bulvėmis ir makaronais. Tai reiškia eiti į parduotuvę su sąrašu, planuoti savaitės meniu, vengti impulsyvių pirkimų ir išmintingai naudoti akcijas.
Pristatytas maistas – tai viena iš didžiausių biudžeto skylių šiuolaikinėse šeimose. Jei užsisakote maistą 3-4 kartus per savaitę, per mėnesį tai gali kainuoti 200-300 eurų. Sumažinus tai iki karto per savaitę, sutaupysite apie 150-200 eurų per mėnesį – tai jau 2400 eurų per metus.
Prenumeratos ir narystės – dar viena dažnai pamirštama sritis. Netflix, Spotify, sporto klubas, kurį lankote kartą per mėnesį, žurnalų prenumeratos, debesijos saugyklos, apie kurias net nebeatsimename. Peržiūrėkite visas savo prenumeratas ir atšaukite tas, kuriomis realiai nesinaudojate. Daugelis žmonių taip sutaupo 30-50 eurų per mėnesį.
Komunalinės paslaugos taip pat gali būti optimizuojamos. Sumažinus šildymo temperatūrą vienu laipsniu, galima sutaupyti apie 6% šildymo sąskaitų. LED lemputės, efektyvesni prietaisai, dušo vietoj vonios – smulkmenos, bet per metus sudaro solidžią sumą.
Protingas požiūris į dideles išlaidas
Automobilis daugeliui šeimų yra trečia didžiausia išlaidų kategorija. Čia svarbu realistiškai įvertinti, ar tikrai reikia naujo ar beveik naujo automobilio. Trejų metų senumo automobilis gali kainuoti perpus pigiau nei naujas, o patikimumas praktiškai toks pat. Paskolos palūkanos, draudimas, vertės kritimas – visa tai kainuoja daug daugiau, nei daugelis įsivaizduoja.
Jei gyvenant mieste automobilis naudojamas retai, verta paskaičiuoti, ar dalijimosi automobiliu paslaugos („CityBee”, „Bolt Drive”) neišeitų pigiau. Kai kurios šeimos, atsisakiusios antro automobilio ir naudojančios tokias paslaugas, sutaupo 200-300 eurų per mėnesį.
Atostogos – dar viena sritis, kur emocijos dažnai nugali protą. Vietoj brangių kelionių į egzotiškus kraštus galima atrasti nuostabių vietų arčiau namų. Kelionė automobiliu po Lietuvą ar kaimynines šalis gali būti ne mažiau įsimintina, o kainuoti kelis kartus pigiau. Jei vis tik norite tolimesnių kelionių, planuokite jas iš anksto – bilietai ir nakvynė dažnai būna perpus pigesni, kai perki ne prieš mėnesį, o prieš pusmetį.
Kaip laikytis biudžeto realiame gyvenime
Teorijoje viskas atrodo paprasta, bet praktikoje laikytis biudžeto reikalauja disciplinos ir tam tikrų gudrybių. Viena efektyviausių strategijų – „vokelių metodas”, tik šiuolaikiškas. Kai gauni algą, iš karto paskirti pinigus skirtingoms kategorijoms. Galite turėti atskiras sąskaitas arba tiesiog aiškiai žinoti, kiek pinigų galite išleisti kiekvienai kategorijai.
Savaitinis grynųjų pinigų limitas pramogoms ir smulkioms išlaidoms labai padeda. Jei žinai, kad savaitei turi 50 eurų ir tiek, daug atidžiau pagalvoji prieš pirkdamas tą ketvirtą kavą per dieną. Grynaisiais išleisti pinigus psichologiškai sunkiau nei kortelę pabakstelėti.
Šeimoje svarbu, kad visi suaugę nariai būtų įsitraukę į biudžeto valdymą ir suprastų tikslus. Jei vienas šeimos narys stengiasi taupyti, o kitas nevaržomai leidžia, konfliktas neišvengiamas. Reguliarūs (pavyzdžiui, kas savaitę ar kas dvi savaites) trumpi pokalbiai apie finansus padeda išlikti vienoje bangos ilgio.
Leiskite sau ir mažų „nuodėmių”. Jei biudžetas per griežtas ir nėra jokios erdvės malonumams, greičiausiai jo nelaikysitės. Geriau įtraukti į biudžetą 30-50 eurų per mėnesį „linksmybėms” – tai gali būti kavos su draugais, naujas daiktas sau ar bet kas kita, kas teikia džiaugsmą.
Automatizavimas – jūsų geriausias draugas
Vienas iš geriausių būdų užtikrinti, kad tikrai taupytumėte – tai automatizuoti procesą. Nustatykite automatinį pavedimą, kad kiekvieną algos dieną tam tikra suma (pavyzdžiui, 20% pajamų) būtų pervesta į taupymo sąskaitą. Pinigai, kurių nematai, neišleidi.
Daugelis bankų siūlo apvalinimo funkcijas – kai perkate už 2,30 euro, nuo sąskaitos nurašoma 3 eurai, o 70 centų keliauja į taupymo sąskaitą. Atrodo smulkmena, bet per metus gali susikaupti 200-300 eurų, apie kuriuos net nepagalvojote.
Sąskaitų mokėjimą taip pat verta automatizuoti. Taip išvengsite vėlavimo mokesčių ir papildomų palūkanų. Be to, kai sąskaitos apmokamos automatiškai, lengviau planuoti, kiek pinigų lieka kitiems dalykams.
Kai pinigai dirba jums: taupymo strategijos
Sutaupyti pinigus – tik pusė darbo. Kita pusė – užtikrinti, kad tie pinigai nedegradūotų dėl infliacijos. Paprasčiausia taupomoji sąskaita banke dažnai duoda tik 0,01-0,5% palūkanų, kai infliacija siekia 2-3% ar daugiau. Tai reiškia, kad jūsų pinigai realiai nuvertėja.
Pirmiausia sukurkite avarinį fondą – tai pinigai, kurie turi būti greitai prieinami. Rekomenduojama turėti 3-6 mėnesių išlaidų sumą. Šiuos pinigus laikykite taupomojoje sąskaitoje ar terminuotame indėlyje su galimybe anksčiau nutraukti – ne didelės palūkanos, bet saugumas ir prieinamumas.
Pinigus, kurių nereikės artimiausius kelerius metus, verta investuoti. Indeksiniai fondai yra gera pradžia pradedantiesiems – jie diversifikuoti, turi mažas valdymo išlaidas ir istoriškai duoda apie 7-10% grąžą per ilgą laikotarpį. Taip, yra rizika, bet ji mažėja, kuo ilgesniam laikui investuojate.
Jei turite skolų su didelėmis palūkanomis (kreditinės kortelės, vartojimo paskolos), pirmiausia grąžinkite jas. Jei mokate 15-20% palūkanų už skolą, tai tarsi „investicija” su garantuota 15-20% grąža – geresnės investicijos nerasite.
Kai skaičiai tampa gyvenimo kokybe
Po metų kruopštaus biudžeto valdymo daugelis šeimų atranda, kad sutaupė ne tik pinigų, bet ir nervų. Kai žinai, kad turi avarinį fondą, nebegąsdina netikėtos išlaidos. Kai matai, kaip auga taupymo sąskaita, jauti kontrolę ir pasitikėjimą ateitimi. Kai nebereikia ginčytis dėl pinigų, santykiai šeimoje pagerėja.
Trisdešimt procentų pajamų per metus – tai nėra nerealus tikslas. Vidutinei Lietuvos šeimai, gaunančiai 2000 eurų per mėnesį, tai būtų 600 eurų sutaupyti per mėnesį arba 7200 eurų per metus. Taip, iš pradžių tai gali atrodyti neįmanoma, bet pradėjus nuo mažų žingsnių – pašalinus nereikalingas prenumeratas, sumažinus pristatomo maisto užsakymus, geriau planuojant pirkimus – rezultatai pradeda rodytis.
Svarbu suprasti, kad tai ne sprinto, o maratono bėgimas. Pirmą mėnesį galbūt sutaupysite tik 10%, antrą – 15%, bet su kiekvienu mėnesiu vis geriau suprasite savo išlaidų struktūrą ir rasite naujų būdų optimizuoti. Kai kurios šeimos per pirmuosius metus sutaupo net 40-50% pajamų, nes atranda, kad daugelis jų išlaidų buvo tiesiog įpročiai, o ne tikros būtinybės.
Finansinis saugumas nėra apie tai, kiek uždirbi, o apie tai, kaip valdai tai, ką uždirbi. Šeimos, kurios uždirba vidutiniškai, bet protingai tvarko pinigus, dažnai jaučiasi saugiau ir laimingiau nei tos, kurios uždirba daug, bet viską išleidžia. Pradėkite šiandien – net jei tik užsirašysite savo šios dienos išlaidas. Kiekvienas žingsnis svarbus, ir po metų būsite dėkingi sau, kad pradėjote.