Rudeniop, kai dienos trumpėja, o oras už lango vis dažniau būna drėgnas ir šaltas, dauguma iš mūsų pradedame galvoti apie tą pačią temą – kaip nesusirgti. Šiauliuose ir aplinkiniuose miesteliuose gyvenantys žmonės, ypač vyresnės kartos atstovai, dažnai turi savo receptų, kurie perduodami iš kartos į kartą ir, atrodo, veikia geriau nei bet kokia reklama vaistinėje. Pakalbėjus su keliais dešimtimis vietinių gyventojų, susidėliojo gana aiškus vaizdas – imunitetą stiprinti galima be didelių išlaidų, tereikia truputėlio disciplinos ir noro.
Ką rodo vietinių patirtis
Įdomu tai, kad dauguma pašnekovų nesileido į mokslinius paaiškinimus – jie tiesiog pasakojo, ką daro patys ir kas jiems padeda. Kai kurie metodai sutampa su tuo, ką sako gydytojai, kiti – labiau primena močiutės patarimus, tačiau visi jie turi bendrą bruožą: reguliarumą.
1. Česnakas ir svogūnai kasdieniame valgiaraštyje
Beveik kiekvienoje pokalbio dalyje nuskambėjo česnakas. Šiaulietė Regina, 62 metų, sako, kad jos šeimoje česnakas ant stalo atsiranda dar rugsėjį ir nedingsta iki pat pavasario. „Ne visada malonu kvapui, bet kai visi aplink serga, o tu – ne, greitai priprasti“, – juokiasi moteris.
2. Medus ir bičių produktai
Kuršėnų krašte, kur bitininkystė vis dar populiari, medus laikomas beveik universaliu vaistu. Vietiniai pataria rinktis nepasterizuotą, šviežią medų ir jo nemaišyti su karštu vandeniu – karštis, pasak jų, sunaikina naudingąsias medžiagas.
3. Šaltas vanduo ir kontrastinis dušas
Kai kurie pašnekovai prisipažino, kad grūdinimasis iš pradžių atrodė kaip kankinimas, tačiau po kelių savaičių tapo įpročiu, be kurio net rytas neatrodo pilnas. Kontrastinis dušas – šiltas vanduo pakeičiamas šaltu keletą kartų – minimas kaip vienas paprasčiausių būdų pabudinti kūną ir treniruoti kraujagysles.
4. Ilgi pasivaikščiojimai gryname ore
Nepaisant lietaus ar vėjo, dalis vietinių gyventojų nepraleidžia progos kasdien pasivaikščioti bent pusvalandį. Sako, kad svarbiausia – ne temperatūra, o tinkama apranga ir noras judėti.
5. Fermentuoti produktai
Raugintų kopūstų statinaitė rudenį – dar vienas tradicinis Šiaulių krašto atributas. Fermentuoti produktai, gausūs probiotikų, padeda palaikyti žarnyno mikroflorą, o būtent žarnynas, kaip žinoma, glaudžiai susijęs su imunine sistema.
6. Miego režimas
Keista, bet apie miegą kalbėjo mažiausiai žmonių, nors būtent jis dažnai lemia, ar organizmas turi jėgų kovoti su virusais. Tie, kurie miegą minėjo, pabrėžė vieną dalyką – eiti miegoti ir keltis panašiu laiku, net savaitgaliais.
7. Žolelių arbatos
Ramunėlė, čiobrelis, gysločio lapai – šie augalai vietinių virtuvėse laikomi neatsiejama rudens dalimi. Arbata su medumi ir citrina vakare, sako pašnekovai, ne tik sušildo, bet ir suteikia ramybės jausmą, kuris taip pat prisideda prie sveikatos.
8. Vitaminų šaltiniai iš daržo
Tie, kurie augina daržoves patys, teigia, jog rudenį jų valgiaraštyje dominuoja moliūgai, burokėliai, morkos – produktai, kuriuos galima laikyti ilgai ir kurie neša nemažai naudingų medžiagų per visą žiemą.
9. Streso valdymas
Nors ši tema retai siejama su imunitetu tiesiogiai, keli pašnekovai pastebėjo – kai nervinasi, dažniau suserga. Todėl jie stengiasi rasti laiko poilsiui, hobiams, pokalbiams su artimaisiais.
10. Bendruomeniškumas ir tarpusavio parama
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – žmonių tarpusavio ryšys. Kaimynų pagalba, bendri renginiai, net paprasčiausias pasidalijimas naminiu uogienės stiklainiu – visa tai kuria jausmą, kad esi ne vienas, o tai netiesiogiai veikia ir savijautą, ir sveikatą.
Vietoj recepto – gyvenimo būdas
Klausydamasis šių pasakojimų, supranti, kad imuniteto stiprinimas Šiaulių krašte nėra vienkartinė priemonė ar stebuklinga tabletė – tai visas gyvenimo būdas, kuriamas metai iš metų, iš mažų kasdienių sprendimų. Kažkam tai bus česnako skiltelė prie pusryčių, kažkam – šaltas dušas prieš darbą, o kažkam tiesiog pokalbis su kaimynu prie tvoros. Galbūt būtent šitoje paprastumo ir nuoseklumo derinyje ir slypi tas receptas, kurio ilgai ieškome vaistinių lentynose.