Laukinio kapitalizmo laikotarpis Lietuvoje, kuris prasidėjo po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir tęsėsi iki 2000 m. pradžios, yra laikotarpis, kai buvusioje sovietinėje respublikoje vyko dramatiški ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Šiauliai, kaip ir kiti Lietuvos miestai, per šį laikotarpį patyrė daug išbandymų, tačiau kartu atsirado ir naujų galimybių.
Ekonomikos pokyčiai
Po Nepriklausomybės atkūrimo daugelis Šiaulių įmonių, kurios anksčiau buvo priklausomos nuo sovietinės ekonomikos, susidūrė su sunkumais. Dauguma gamyklių ir įmonių patyrė produkcijos nuosmukį ar net bankrotą. Tačiau tai taip pat buvo laikotarpis, kai daugelis verslininkų, pasinaudodami nauja laisvės jausmu, pradėjo savo verslo idėjas. Šiauliuose atsirado daug naujų mažų ir vidutinių įmonių, kurios siekė užimti rinkos nišą.
Socialiniai iššūkiai
Laukinio kapitalizmo laikais daugelis žmonių prarado darbus, o kartu su jais – ir socialines garantijas. Tai lėmė didelę nedarbo normą, skurdą ir socialinę atskirtį. Šiauliai nėra išimtis – mieste susidūrė su visais šiais iššūkiais. Tačiau kartu su sunkumais atsirado ir naujų galimybių, kaip antai švietimo ir mokymo programos, kurios padėjo žmonėms adaptuotis prie naujos ekonominės realybės.
Kultūros pokyčiai
Nepriklausomybės atkūrimas ir ekonominiai pokyčiai turėjo įtakos ir kultūrinei aplinkai. Šiauliai, kaip kultūros centras, tapo vieta, kur vyko įvairūs renginiai, parodos, koncertai, kurie atspindėjo naująją laisvės jausmą. Miesto menininkai ir kūrėjai tapo dalimi šios naujos kultūrinės revoliucijos, kurdami kūrinius, kurie atspindėjo laukinio kapitalizmo laikų dvasią.
Laukinio kapitalizmo laikotarpis Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo pilnas išbandymų, bet kartu ir galimybių. Miesto gyventojai, susidūrę su ekonomikos ir socialiniais iššūkiais, rado būdų prisitaikyti ir įveikti šiuos sunkumus, remdamiesi savo kūrybiškumu, ryžtu ir bendruomeniškumu. Šiauliuose per šį laikotarpį formavosi naujas identitetas, kuris atspindi tiek praeities išbandymus, tiek viltį dėl ateities.